kieminėti

kieminė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Kos46, NdŽ svečiuotis, viešėti: Aš kieminė́jau pas kiemionį J. Ūžė galvos ir braškėjo, kai Oginskis kieminėjo po Raseinių didį miestą B.Sruog. Anąmet teko man nuvykt į Prūsus, ir kieminėjau ten ne pas vieną ūkininką VŽ1904,8. Pas dėdę kieminėjau tris dienas Svn. Per gimines kieminė́jo Dglš. Ant švenčių atvažiuos ir sūnus iš miesto kieminė́ti Ds. Ateik ryt pas mus kieminėti Al. Pūkas su Pūkiene savo kieminėti išvažiavo (d.) Srv. Jaunimėlin ėjau, ilgai kieminėjau Kp. Toli ant motutę kieminėt važiuoti NS525. Ji nieko nedirba, važinėja, kieminėja, linksmai laiką leidžia rš. Aš pas savo giminėlę kieminėt atėjau LMD. | refl.: Tamsta kieminėjais vienur ir kitur, o Dusetas aplenkei Blv. Mažutis nebuvo šnekus, nemėgo per daug kieminėtis rš. Užteks jau kieminėtis, važiuosime namo Bgs. Žmonės vienas pas kitą kieminėjasi Pns. Svietavas žmogus: ir pats kieminėjas, ir par jį kieminėjas Vj. Gera būtų kieminė́tis, bet kad namai laukia Ds. Ale tik ilgai nesikieminėk! Ob. Ateik kada kieminėtųs Sdk. Tu ilgai par tetą kieminėjaisi Ad. Kieminėkies, dukrele, kolei mamutė gyva: kap jau mamutė pamirs, visas kiemelis prapuls LTR(Tvr). Kieminėties reikia tris dienas LMD(Tvr). 2. vaikščioti pas kaimynus, eiti per kiemus: Ko kieminėji, ar darbo neturi? Prl. Jis jau papratęs kieminėti Kair. Ta bobelė jau nuo pat ryto kieminėja su liežuviais (eina per kiemus liežuvaudama) Mžš. Kad nors ką gero paveiktum: kieminėji tik, kieminėji per dienų dienas Srv. Ana iš pat mažens papratusi kieminėti Brs. ║ K eiti iš kiemo į kiemą elgetaujant: Taip jis bekieminėdamas ir išminta Up. Pavasaris dar toli, o jau čigonėlis kieminė́ja, šieno kaulydamas Lkč. 3. vaikščioti pasalomis: Ko čia kieminėji patyliukais?! Grk. \ kieminėti; apkieminėti; atkieminėti; įsikieminėti; iškieminėti; pakieminėti; prakieminėti; prikieminėti; sukieminėti; užkieminėti